- nebūtis
- 2 nebūtìs sf. (4) DŽ 1. I nebuvimas, neegzistavimas: Atsiradime tuo pačiu melu susijungia būtis ir nebūtis rš. | prk.: Ištisą mėnesį ji kovojo su mirtimi, čia atgaudama sąmonę, čia vėl nugrimzdama į nebūtį (netekdama sąmonės) J.Avyž. 2. stoka: Iš nebūties yr ir bulvės skanios Varn.
Dictionary of the Lithuanian Language.